Sigitas Poškus Nebaigta pasaka Eilėraščiai Skaitmeninta iš knygos: Sigitas Poškus. Nebaigta pasaka. Vilnius: Vyturys, 1998. ISBN 978-5-430-05902-6 Kūrinys suskaitmenintas vykdant ES struktūrinių fondų remiamą projektą „Pagrindinio ugdymo pirmojo koncentro (5–8 kl.) mokinių esminių kompetencijų ugdymas“, 2012 http://mkp.emokykla.lt/ebiblioteka/ Sigitas Poškus NEBAIGTA PASAKA IŠ DIDŽIOSIOS RAIDĖS PAGYRIMAS-PASKYRIMAS šitą knygą pripiešė Mykolas Simas Mykolo Simo piešiniai – puikūs Mykolui Simui už juos pažadėjau dviratį (o ką darysi? – Mykolą Simą ilgai reikėjo prašyti kad pieštų) jam nepatiko eilėraščiuose taškai ir kableliai gavom jų nerašyti o daugiau jokio vargo nebuvo su Mykolu Simu Mykole Sime viskas gražu Mykolai Simai! ši knyga – tau ir tavo draugams pirmokams antrokams trečiokams ir visiems kitiems OOOOO vjūūū - ūū - ū ūūūū - žia! ūūūū - žia siūru lingu siūru siūū - ru laapai šaakos ooooo MELODIJA aja - a - ai aja - ai - ai aja - aja - ai aja - ai - hai ha - ai - aja - aja hai - ai - aja - ai aja - a - ha - ai ai - haja - hai ŠUO ž m uo k se suo uo sis žel muo teš teš teš nuo muo kuo mi mi kuo ak muo au au TEKA tek tek tekėk tekėk tek tek teku kilki kriski kilki kriski kilki kriski teku tek teku tek tek tek tekėk kilki kriski KAMUOLYS mazgas ant jo mazgas ant mazgo mazgas dar mazgas mazgas anta mazgų mazgas mazgo mazgelis kilpų kilpos mazgų mazgai priraizgyta nebežinau kiek kalės mazgų kamuoly zgū LAZDOJIMAI lazdynu lazdyno beržu beržo lazdynu beržu beržo beržu ieva berže ieva skersai išilgai lazda lazdą lazdynu išilgai išilgai arba skersai PIEVA šiurena žolės - olės - olės ola pievoj (lapė stirena) karvė žala ana aria pievoj oj oj ieva paunksmėj paunksmėj dunkso siela paunksmėj oj oj lapė ieva pievoj dunkso šiurena stunkso aria paunksmėj va va va IŠ DIDŽIOSIOS RAIDĖS Nutilo – iš didžiosios raidės – Uodas – iš didžiosios raidės – Oloje pradėjo Baubti – iš didžiosios raidės – Oželis (perkūno) Dūduoja – iš didžiosios raidės – Už kalno VĖJŲ ROŽĖ RAGAS pabudau atėjau ir sakau jums: ūžia bakūžė telyčia (ji čia netyčia) labas garažas ražas... raguotas raguolis pabudęs aš VĖJŲ ROŽĖ rytai – kakava ir bandelė šiaurė – po nosimi pietūs – žieminiai batai vakarai – striuka pasakaitė rytšiauriuos pučia karštą kakavą pietvakariuos batai ant kojų prie durų sapne vienas žiūri į šiaurės vakarus kitas į pietryčius KRATERIS verda pukši pukšnoja burbulai sproginėja ugnikalnio krateryje vanduo ir kirvis ir garas milžinė paima šaukštą pamaišo kad neprisviltų neik per arti sparnus nudegsi arba šaukštu uždroš muse muse ir tu košės lauki! SVEČIAS atėjo su savo šaukštu šaukštu į stalą daužo kas dabar bus kas bus? – ogi nieko ar nieko ar pietūs ar jau išvirti ar jau išvirti? taip tai neški stalan svečio galan jis nekantrauja šaukštu į stalą daužo DUBENĖLIS dubenėlis ryžių įskilęs kryžium ryžių dubenėlis įskilęs dubenėlis puodas lėkštė juodas kuodas svečių laukėm? nelaukėm jukš! LANDŪNAI uždarėm langą pro duris lenda uždarėm duris pro kaminą žada įlįst gal oras? voras katinas į pudelio uodegą įsikibus pelė kopūsto lapas ant jo kirmėlė gal diena? ar maža kokių landūnų pro langą kaminą pro duris gali įlįsti įeiti įcimpinti? NĖRA YRA užsimerki nieko nėra ir nebus nėra ir nebus nėra bet vieną akį šiek tiek pramerkęs matai: vis tiek yra yra yra yra viskas: stalas kėdė namas riedučiai brolis ant palangės gėlė (ji – kaktusas) atėjo teta sako „labas“ TELEVIZORIUS oi dėžė dėželė su ūsais ilgais su rageliais kas galėtų būti: rageliai styro (vietoj) ūsai nulėpę (vietoj) vilkai nepuola nelyja nesninga o rėkia gerkle visa dėže sraigine dėžele katele tavo devyni liežuvėliai septynios galvos ir mygtukėlis vienas antras trečias ketvirtas ŠIANDIEN prie lango sėdžiu pro langą žiūriu sergu ką matau ką matau ką galvoju? vasara kaip ašara diena kaip langas namukai namai nameliūkščiai gatve žū - ū - va - žiuoja cha! ir save matau per gatvę einantį kokia šviesoforo šviesa? balta balta ir mėlyna GIMTADIENIS jis panašus į šeštadienį jeigu skaičiuoti pradėsi pirmadieniu o kada pirmadienis? praeina šeštadienis kaip gimtadienis sekmadienis kaip vardadienis tada ateina pirmadienis iš kur? iš Kauno pusės pro Kryžkalnį LIŪDNA man liūdna man liūdna nors ūdra ateitų prisėstų šalia šlapia ūsuota su lydeka pasikalbėtume apie žvejybą apie orą ir šitą kaip jis ten? pamiršau ji pasakytų: gyvenimas šlapias kvepia žuvim aš sakyčiau: aukštas ir stačias ji sakytų: ne stačias – slidus aš pasakyčiau: kartais medus liūdna man liūdna nors ūdra ateitų prisėstų šalia tegu be lydekos tegu ir šlapia bet šalia LAIKAS seni daiktai nulėpę visai lėtai į palėpę kopia palėpėje ankšta pilna daiktų marios laiko niekas netrukdo nelaiko daryk ką nori arba nedaryk pelė patyliukais krebžda tegu tie daiktai čia pabus pailsės dulkės kokį šimtą metų per šimtą metų kojas įgis nulips – žiū – vėl kaip nauji MĖLYNA DAINA LABIRINTAS durų durys durelės pro vienas išeinu pro kitas ateinu vieversio ir pelėdos kelias tai čir-vir tai ū-kū bet kuriuo laiku grybų ratas pelenų lieptas vaivorykštės tiltas mano namai išeinu ir vėlei grįžtu vakar dienos neberandu tai laikai VASARA gražu kas gražu mano akims mano akims raidės ir paveikslėliai mano akims mano akims aukšta skruzdėlyno pilis mano akims mano akims kriauklės baltos ir juodos mano akims mano akims raiste pempės kuodas mano akims mano akims upėje atspindys su mano akimis mano akims mano akims CENTRAS atėjau į centrą esu dabar centre o kas yra centras? šiaurės pietų ašis į visas puses vienodai toli dangus ir žemė virš abiejų vandenai briedis devyniaragis plaukia raidė „A“ raidė „Ž“ pagiry guli daugtaškis name kambarys kambary skrynia skrynioje maišelis maišelyje aš VĖJAS laukia prie upės upėje raibuliuoja vanduo pririštos valtys linguoja ant piršų galų prabėga liepų viršūnėmis žiūrėk prie ramunės palinko šiltas ir geras paglostykim Gintarui KITAS KRANTAS sveikas mano liūdnas bičiuli kur tavo gražioji kepurė? nebėra nupūtė vėjas mūsų mieste jis baisus niekadėjas mano liūdnas bičiuli kur palei upę dūlini? plausto ieškau ar valties plauksiu į kitą krantą liūdnumą šioj pusėj paliksiu sveikas atplaukęs mano linksmas bičiuli! JŪROS ŠVENTĖ plaukia Dane kurėnas (vienas) jame Neptūnas (ne vienas) su juo dvi undinės jūrų arklys arklienė arkliukas plekšnė ir krabas o mes ką darom? žiūrim nuo kranto į mūsų upę akis išpūtę MEŠKERIONĖ nėra nematyti kabliuko kablelio ant valo galo žuvis tabaluoja gal kuoja gal ir kilbukas labai jau mažas kabliukas kablelis kablys kad užkibtų ryklys reikia kobinio gero o gal geriau irklu drožti per ryklę? tai rykliui o ne kilbukui jam nepataikysi jam – ant valo galo kabliukas ŠVILPIKAS pilvotas ir pasipūtęs pasipūtęs įširdęs beširdis švilpia ko tu švilpi? ko švilpi? vėją prišauksi jūroj laivus išvartys pušis pajūry išlaužys smėlio pilį nupūs anądien ją pastačiau nagi nustok švilpęs tu arbatini! išjungsiu PLAUKIAM plaukia laivas bangos lūžta dūžta bangos uždarytos visos angos lingu lingu žemyn aukštyn kairėn dešinėn po kojomis denis ne ne denis kairė dešinėj dešinė apačioj oj! laikykis vyruti MĖLYNA DAINA klausausi dainos mėlynos dainelės apie tave ir mane šitame mieste prie jūros stogų kepurės apsiverkė besiklausydamos ir aš dainuoju stengiuos neverkti: blue blue blue PAGALVOSIU TADA nespėjęs užmigti pabundu nespėjęs pabusti atsikeliu žiū – baigiasi vasara rudens vakarai ilgesni užmigęs lėčiau pabusiu pabudęs lėčiau atsikelsiu bus tada laiko pagalvoti apie viską apie ką pagalvoti nespėjau krebždėdamas vasaros ausy į visas puses ANT VIENOS KOJOS gandras galvoja klevas žaliuoja sraigė šliaužia lapu trobelė ant vištos kojelės (meduolių stogas ragaišių langai) laukia Jonelio ką veikiu kodėl stoviu ant vienos kojos ne gandras ne klevas ne sraigė ant vienos kojos o laukiu GILUMA jonvabalis lango takelis žvaigždė šviečia nakty gilioj tamsoj tolumoj kitą naktį vėlei mirgės ramins ir kvies bet jau ne tave ne tave šviečia ir šviečia ir šviečia kolei užgęsta akyse dienose šešėliuose GREIT RUGSĖJO PIRMOJI baigiasi katino dienos prasidės Mikučio vargai kokios čia katino dienos? kokie čia vargai? vis tiek vasarėlė baigiasi nebebus ką veikti: ruduo lietūs lietūs ir lietūs mūsų mieste prie jūros negi sėdėsim prie lango negi žiūrėsim kaip dienos kažkur išlyja? jau geriau „A“ ir „B“ jau geriau dainuoti ir piešti arba skaičiuoti: aš – vienas mes – du jie – trys mūsų – daug kokie septyniolika! MES JAU ŽINOM LAIŠKAS pilką dangų ir mus pradeda saulė pamiršti liepos šakas nusvarino aš po jomis nuplevena į delną pirmasis rugsėjo laiškas žalsvas gelsvas gelsvėjantis KEISTUMAI atveriu langą atverčiu knygą – pasaulis ateina ir sulenda į ausis į akis į nosį kaip ir telpa tiek daug? esu kaip jūra gilus aukštas kaip dangus kaip statinė storas ir jūs tokie pat! bruzda čeža visose statinėse VISIEMS UŽTEKS visai žemei vienas mėnulis mažai? nulis? ne nulis nors kartais ir panašus užtat žvaigždžių kiek tik nori užteks visiems visutėliams: mažėliams vidurinėliams didėliams ANEI BĖGT ANEI RĖKT kiškis drąsą nokina žiedą papartis mezga Petrai Petreli kur nubalnojai kelį? troškulys pasaldina vandenį skrudina alkis duoną Onele Ona suknelė tavo raudona! ilgas iš trumpo mokosi tuščias skamba lyg puodas ateina paišinas juodas garvežys Juozas anei bėgt anei rėkt anei pyragėlio RYTAIS upės bėga į jūrą o mes į autobusą važiuojam lyg silkės statinėje tik sūrymo trūksta kad neplyštų rytais autobusą reikėtų suveržti lanku jeigu lanko neturim – kaip lagaminą – diržu (geras mūsų lagaminas iš krokodilo odos – tikras kro-ko-mi-nas) bet ar malonu lagaminuotis kas rytą nuo ryto? KELIAS žalias kelias žalias pakeles kelia skauda kelį są - narys narelis erelis žeme rop - oja žalias rop rop ropok žal žalėk lėk - i - keliu (kelį užmiršk te neskauda) žaliu yla galvos žalios žyla STOKITE! važiuojam! važiuojam! stokite! aš nenoriu važiuojam! pirmyn! o aš noriu eiti žingsniuoti ropoti slinkti kėblinti vėžlinti kartais pargriūti ir atsikelti vėl pėdinti dūlinti styrinti ir klampoti nenoriu kad mane vežtų kur nors su jumis! KAS YRA DABAR? dabar yra – aštuonkojis voras sienom ropoja ir tinklą audžia saugokis muse! dabar yra – marios linguoja jūros vartai atidaryti laivams ir vėjams visiems dabar yra – žiūri kažkas iš dangaus gal nuo stogo ir mato: mašinos važiuoja gatve žmonės eina gelsta medžiai ir žolės rugsėjis dabar SPALVOS geltona raudona mėlyna geltoną maišom su mėlyna spalva kokia? pelė žalia (kieno pilve?) raudona ir geltona skina oranžinį tau man - dariną mėlyna su raudona susipažino – prieš audrą dangus violetinis (žinom) geltona raudona mėlyna pelė (apsirikom) žolė mandarinas dangus o spalvos tik trys kitur balta šalta RAKTAI kažin kas ten žvanga kažin kas ten švilpuoja kišenėj gilioj? negi trys skylės gali šitaip žvangėti šitaip švilpuoti? nuo garsų ausys lėpsta kojos kilnojasi jau žinau jau žinau smuikai raktai žvanga smuikų raktai rakteliūkščiai kišenėj kiauroj! RAŠYKLĖS rašyklių yra visokių: dienai ir nakčiai širdžiai ir protui daiktui ir padarui kiras rašo sparnu danguje ant vandens žuvis uodega saulė mėnulis ir žvaigždės debesyse aš rašau pieštuku popieriuje kreida lentoje kartais ant namo sienos mašinos rašo kelyje traktoriai dirvoje bulvės vagoje akmuo pievoje visi rašo tą patį: esam esam esam juokui ir ašaroms ŽODŽIO NAMELIS lakūnas laka ir lekia kaltūnas kala ir styro balandis yra karvelis vyšnios – raudonos žalios į samanotą namelį liežuvėliu pastatytą įeik pro kur nori kaip nori: pro langus duris pro kaminą arba kiaurai sieną kad ir atbulom! MES JAU ŽINOM negi stalas reiškia stalą? (atsisėskim ant kėdės) negi šaltis reiškia sniegą? („pusnynuos nykštukai miega“) negi baltas – ne raudonas? vakar ilgas – šiandien plonas? viskas aišku – nieks neaišku rašom mokytojai laišką: mes jau žinom ko nežinom norime paklausti norime išgirsti NEBAIGTA PASAKA SAPNAI gandras ir gandrienė verda vakarienę o gandriukai laukia dalgius išsitraukę kad jau kirs tai jau kirs kai išvirs o po vakarienės koją už ausies galvą po sparnu miega ir sapnuoja aukso žuvį kuoją varlę terlę rudą žalią rudenio kelionę į pipirų šalį UŽDARYTAM KAMBARY viskas šiandien susimaišė: strykt iš lopiniuoto maišo margutis ne ne margutis o kažin koks gurgutis gal ir ne gurgutis gal tik šiaip išpūtęs keturias akis spokso į duris: kas įeis tą praris kas eis pažiūrėti ar aš nemeluoju? KAUKAS ant kelmo sėdi žalią knygą skaito skaito ir protingėja skaito ir protingėja minutė po minutės valanda po valandos diena po dienos metai iš metų apaugo kerpėmis grybais (visa kelmučių šeimyna ant kepurės pūpso) pro kerpes gilė snapą iškišo pagaliau! pagaliau kaukas tapo tikru proto ąžuolu Daliai FOTOGRAFIJA lyg toli lyg arti lyg aukštai lyg žemai žalio klevo šaly mes tikri milžinai bėga upė srauni rausia kalną pelė o ant kalno pilis o ant tako žolė nukeliavom tenai po aukštuoju klevu patylėjom ilgai vienu du vienu du abu du visi trys kol lietus neužlis žalio klevo šaly klevo lapo pily UŽKALBĖJIMAS LIETUI IŠŠAUKTI kalnas į kalną daužosi bus lietaus bus lietaus liesis vanduo žemyn duburys pilnas seno vandens duburys pilnas jauno vandens grum!.. grumm!.. kalnas į kalną daužosi bus lietaus liesis vanduo žemyn liesis vanduo žemyn dideliais lašais KAD NEATŠALTŲ žemės vanduo dangaus vanduo vanduo iš akių vanduo padangės padangtės dubeny debesy debesyle kojos jūroje galva lietuje saulė properšoje žmonės it sklindžiai vartosi skėčiu užsivožia ant plačios ant margos ant Žemynos nugaros kad neatšaltų iki pietų MIRAŽAS per dykumą plaukia kupranugaris jo vardas Haris plaukia taip: kinku linku šlept šlept žiū – driežas o ten – oazė po palmėmis penki kupranugariai vandenį geria stovi Haris aptvare zoologijos sode sodas Kaune akyse dykuma saulė driežas oazė po palmėmis penki kupranugariai vandenį geria atplaukė Haris – šeštas SENAS BATAS aš esu senas batas mano nosis dabar kvadratas nuspardė mane į akmenis pražuvo visi mano gražmenys o juk ir aš jaunas buvau! beveik kaip rožė žydėjau akmens ir vandens neregėjau et! POLYPHYLLA FULLO[1] grambuolys Martynas iš pamario plynių polifyla fulo ulala ulalo polifyla fulo ula ulalo rado seną batą plaukti jūron žada polifyla fulo ulala ulalo polifyla fulo ula ulalo išplaukia pamojuoja gal ranka gal koja polifyla fulo ulala ulalo polifyla fulo ula ulalo tu verki ir aš verkiu raudam visas pulkas polifyla fulo ulala ulalo polifyla fulo ula ulalo krokodilo ašaras į arbatą lašinam polifyla fulo ulala ulalo polifyla fulo ula ulalo NEBAIGTA PASAKA 1 du gaideliai du gaideliai dvi vištelės dvi vištelės riešutauti ėjo gaideliai kepurėti vištelės raštuotom prijuostėm vištelės į gaidelius riešutais gaideliai jas skujom kankorėžiais ir pakilo didis karkimas kakariekojimas 2 ėjo bobutė pulko savo ramdyti raminti paslydo ant akmenuko Grytutės Jonuko išniro koją verkdama kar kar kar nubėgo bobutė medžiotojui skųstis 3 medžiotojas nabagėlis visas negalėjo galvelė skaudėjo liūdnas pro langą žiūrėjo ir ką pro langą jis matė? matė matė kaip nematė: ta pelė tą grūdą po lapūgais grūda vilkai bitę pjauna devyni vilkai vilkeliai vieną bitinėlį ŽIEMOS ROGĖS žiemos barzda baltoji visą žemę užklojo klimpsta sniege dvi papūgos – pradingsta snapai iš ūko pūgõs pasirodo rogės jų šonuose širdys ir rožės kalėdų naktį pražydusios papūgos šaukia sustokite! paimkite mus kartu kol nepavirtom ledu! čiuožia per žemę rogės rogėse tupi papūgos seka jas rimstančios pūgos o mes namuose prie židinio margą kiaušinį ritinam valandų kilimais kilimėliais – iš toli matyt žiburėlis užuolaidos baltos ir mėlynos TURINYS IŠ DIDŽIOSIOS RAIDĖS Pagyrimas-paskyrimas Ooooo Melodija Šuo Teka Kamuolys Laidojimai Pieva Iš didžiosios raidės VĖJŲ ROŽĖ Ragas Vėjų rožė Krateris Svečias Dubenėlis Landūnai Nėra yra Televizorius Šiandien Gimtadienis Liūdna Laikas MĖLYNA DAINA Labirintas Vasara Centras Vėjas Kitas krantas Jūrės šventė Meškerionė Švilpikas Plaukiam Mėlyna daina Pagalvosiu tada Ant vienos kojos Giluma Greit rugsėjo pirmoji MES JAU ŽINOM Laiškas Keistumai Visiems užteks Anei bėgt anei rėkt Rytais Kelias Stokite! Kas yra dabar? Spalvos Raktai Rašyklės Žodžio namelis Mes jau žinom NEBAIGTA PASAKA Sapnai Uždarytam kambary Kaukas Fotografija Užkalbėjimas lietui iššaukti Kad neatšaltų Miražas Senas batas Polyphylla fullo Nebaigta pasaka Žiemos rogės Paaiškinimai 1 Polyphylla fullo – taip lotyniškai vadinamas margasis grambuolys.